 |
 |
Mozaikos — marmuro ir travertino akmens mozaika, molio mozaika, metalo mozaika, skalūno mozaika
Akmens mozaika — tai plati gama įvairiausių formų, dydžių, spalvų bei dizaino nuostabių gaminių, naudojamų baseinų, turkiškų pirčių, dušų, virtuvių, terasų, sienų bei grindų apdailai. Galimybės naudoti akmens mozaikas apvalių bei profiliuotų paviršių apdailai leidžią užsakovui įgyvendinti originalias idėjas. Mozaika yra viena iš seniausių dailės formų. Kretoje šis menas buvo išvystytas jau bronzos amžiuje. Antikos laikais mozaika buvo puošiamos pastatų grindys – pradžioje nesudėtingais raštais, vėliau – įmantriomis kompozicijomis iš spalvotų ir juodai baltų skaldytų akmens gabalėlių. Vėliau akmens mozaika buvo šlifuojama. Bizantijos mene smaltos (specialus stiklas, skirtas akmens mozaikoms) ir akmens (dažnai pusbrangio) mozaikos nebuvo šlifuojamos, tai leido išgauti ypatingą mozaikos gilumą ir spalvų sodrumą. XVI a. Italijoje labai paplito taip vadinama florentiškoji akmens mozaika. Ji buvo daroma iš šlifuotų spalvotų akmenukų ir naudojama to meto interjero ir baldų apdailai. XVII a. labai paplito mozaikos, kurios imitavo tapybos darbus. Jos buvo atliekamos naudojant smaltą. |
